Juros ir vandenynai sudaro apie 71 % viso Žemes paviršiaus, o sausuma užima 29 %. Sausumos paviršiuje yra nelygumu – kalnu, daubu ir panašiai, taciau net didžiausi kalnai bei vandenyne giliausios idubos, palyginus su visos Žemes dydžiu, yra labai maži. Del to bendra Žemes forma priimta laikyti ta, kuria sudaro ramus juru ir vandenynu paviršius, tariamai pratestas per žemynus. Toks paviršius vadinamas lygio paviršiumi. Tyrimais nustatyta, kad teorinis Žemes paviršius yra elipsoidas, t. y. figura, kuri gaunama sukant elipse apie jos mažaja aši.
Žemes elipsoido spindulys, einantis nuo centro link pusiaujo – 6 378 245 m.
Žemes elipsoido spindulys, einantis nuo centro link ašigaliu – 6 356 863 m.
Žemes elipsoidas – ties ašigaliais suplotas rutulys. Dydis, apibudinantis ši suplojima, vadinamas žemes suplokštejimu ir yra lygus 1/298,3 (0,00335). Tokiu parametru elipsoidas yra vadinamas Krasovskio elipsoidu. Kartais tokia figura vadinama geoidu.
Nedidelis elipsoido suplokštejimas, kaip Krasovskio elipsoido, rodo, jog matematine Žemes forma labai mažai tesiskiria nuo rutulio. Tada tokio, iš elipsoido elementu apskaiciuoto, rutulio spindulys yra 6 371 100 m.
Žemes atmosferos tankis juros lygyje yra apie 2,55×1019 molekuliu viename kubiniame centimetre, arba 1,22×10-3 g/cm³. Ji susideda iš molekulinio azoto, molekulinio deguonies, dar yra argono, vandens garu, anglies dioksido ir kitu duju. Žemes atmosfera vertikalia kryptimi skirstoma i šiuos sluoksnius (nuo žemiausio iki aukšciausio):
Troposfera - tankiausias atmosferos sluoksnis, sudarantis 4/5 visos atmosferos mases, ir tesiasi nuo paviršiaus iki 12-18 km aukšcio. Jame kaupiasi beveik visi atmosferos vandens garai ir dulkes, todel cia susidaro debesys ir vyksta kiti meteorologiniai reiškiniai.
Stratosfera yra virš troposferos ir tesiasi iki 50-55 km. Joje yra ozono (chemine formule O3) sluoksnis, saugantis Žemes paviršiu nuo ultravioletiniu spinduliu. Didžiausia ozono koncentracija yra 20-25 km aukštyje.
Jonosfera nuo stratosferos tesiasi iki 500 km aukšcio. Joje duju atomus jonizuoja Saules ultravioletiniai bei Rentgeno spinduliai ir daleliu srautas (Saules vejas), o kinetine duju temperatura labai didele – siekia 1700 K. Jonosferoje susidaro šiaures ir pietu pašvaistes ir žybsi i atmosfera ileke meteorai. Jonosfera atspindi ilgesnes negu 15 m radijo bangas, todel igalina naudotis tolimu radijo ryšiu.
Egzosfera yra išorinis labai mažo tankio sluoksnis. Virš jos prasideda tarpplanetine erdve.
Žeme turi gana stuka, kurio ašis pakrypusi i Žemes sukimosi aši 11,5° kampu, bet ji pamažu keiciasi. Be to, magnetiniai šiaures ir pietu poliai per paskutini milijona metu kelis kartus susikeite vietomis.
Žemes paviršiaus ir magnetinio lauko ašies susikirtimo taškai vadinami geomagnetiniais poliais. Šiaures magnetinis polius dabar yra šiaures rytu Kanadoje, už 1600 km nuo geografinio šiaures ašigalio. Magnetinio lauko indukcija geomagnetinio pusiaujo juostoje yra 3,1×10-5 T (teslu), prie geomagnetiniu poliu — 6,2×10-5 T. Magnetinis laukas susidaro laidžiame elektrai išoriniame Žemes branduolyje del Žemes sukimosi apie aši ir skystu masiu konvekcinio judejimo aukštyn ir žemyn. Magnetinis laukas maždaug 1000 km aukštyje saveikauja su tarpplanetiniais daleliu srautais, sudarydamas magnetosfera. I Saule atgrežtoje Žemes puseje magnetosfera tesiasi iki 60 000—70 000 km nuo paviršiaus, o priešingoje jos puseje susidaro daugiau kaip 5 mln. km ilgio magnetosferos uodega. Žemes magnetosferos „pagrobtos“ Saules vejo daleles sudaro dvi radiacijos juostas (van Aleno žiedus): vidine (2400—5600 km aukštyje) ir išorine (12 000—20 000 km aukštyje). Virš Žemes magnetiniu poliu radiacijos juostu nera.
Žemes elipsoido spindulys, einantis nuo centro link pusiaujo – 6 378 245 m.
Žemes elipsoido spindulys, einantis nuo centro link ašigaliu – 6 356 863 m.
Žemes elipsoidas – ties ašigaliais suplotas rutulys. Dydis, apibudinantis ši suplojima, vadinamas žemes suplokštejimu ir yra lygus 1/298,3 (0,00335). Tokiu parametru elipsoidas yra vadinamas Krasovskio elipsoidu. Kartais tokia figura vadinama geoidu.
Nedidelis elipsoido suplokštejimas, kaip Krasovskio elipsoido, rodo, jog matematine Žemes forma labai mažai tesiskiria nuo rutulio. Tada tokio, iš elipsoido elementu apskaiciuoto, rutulio spindulys yra 6 371 100 m.
Žemes atmosferos tankis juros lygyje yra apie 2,55×1019 molekuliu viename kubiniame centimetre, arba 1,22×10-3 g/cm³. Ji susideda iš molekulinio azoto, molekulinio deguonies, dar yra argono, vandens garu, anglies dioksido ir kitu duju. Žemes atmosfera vertikalia kryptimi skirstoma i šiuos sluoksnius (nuo žemiausio iki aukšciausio):
Troposfera - tankiausias atmosferos sluoksnis, sudarantis 4/5 visos atmosferos mases, ir tesiasi nuo paviršiaus iki 12-18 km aukšcio. Jame kaupiasi beveik visi atmosferos vandens garai ir dulkes, todel cia susidaro debesys ir vyksta kiti meteorologiniai reiškiniai.
Stratosfera yra virš troposferos ir tesiasi iki 50-55 km. Joje yra ozono (chemine formule O3) sluoksnis, saugantis Žemes paviršiu nuo ultravioletiniu spinduliu. Didžiausia ozono koncentracija yra 20-25 km aukštyje.
Jonosfera nuo stratosferos tesiasi iki 500 km aukšcio. Joje duju atomus jonizuoja Saules ultravioletiniai bei Rentgeno spinduliai ir daleliu srautas (Saules vejas), o kinetine duju temperatura labai didele – siekia 1700 K. Jonosferoje susidaro šiaures ir pietu pašvaistes ir žybsi i atmosfera ileke meteorai. Jonosfera atspindi ilgesnes negu 15 m radijo bangas, todel igalina naudotis tolimu radijo ryšiu.
Egzosfera yra išorinis labai mažo tankio sluoksnis. Virš jos prasideda tarpplanetine erdve.
Žeme turi gana stuka, kurio ašis pakrypusi i Žemes sukimosi aši 11,5° kampu, bet ji pamažu keiciasi. Be to, magnetiniai šiaures ir pietu poliai per paskutini milijona metu kelis kartus susikeite vietomis.
Žemes paviršiaus ir magnetinio lauko ašies susikirtimo taškai vadinami geomagnetiniais poliais. Šiaures magnetinis polius dabar yra šiaures rytu Kanadoje, už 1600 km nuo geografinio šiaures ašigalio. Magnetinio lauko indukcija geomagnetinio pusiaujo juostoje yra 3,1×10-5 T (teslu), prie geomagnetiniu poliu — 6,2×10-5 T. Magnetinis laukas susidaro laidžiame elektrai išoriniame Žemes branduolyje del Žemes sukimosi apie aši ir skystu masiu konvekcinio judejimo aukštyn ir žemyn. Magnetinis laukas maždaug 1000 km aukštyje saveikauja su tarpplanetiniais daleliu srautais, sudarydamas magnetosfera. I Saule atgrežtoje Žemes puseje magnetosfera tesiasi iki 60 000—70 000 km nuo paviršiaus, o priešingoje jos puseje susidaro daugiau kaip 5 mln. km ilgio magnetosferos uodega. Žemes magnetosferos „pagrobtos“ Saules vejo daleles sudaro dvi radiacijos juostas (van Aleno žiedus): vidine (2400—5600 km aukštyje) ir išorine (12 000—20 000 km aukštyje). Virš Žemes magnetiniu poliu radiacijos juostu nera.
